Nuo gegužės iki spalio viename Vilniaus restoranų be laisvadienių dirbęs, po 13 valandų per parą plušęs Kinijos pilietis išlaisvintas iš nesaugios aplinkos, tačiau čia ir sustota. Pareigūnams pritrūko įrodymų, kad restorane būta prekybos žmonėmis ar išnaudojimo priverstiniam darbui atvejo.
Tokia baigtimi pasipiktinusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė. Jos teigimu, Lietuva dar nepasiruošusi padėti mūsų šalyje išnaudojamiems užsieniečiams. Mokslininko Karolio Žibo teigimu, visame pasaulyje vykstantys procesai atėjo į Lietuvą, bet mūsų sistema neatpažįsta ekstremalių žmonių išnaudojimo formų.
Aptiko darbo teisės pažeidimus, bet ne nelegalų darbą
Spalio pradžioje Valstybinė darbo inspekcija (VDI) drauge su policijos pareigūnais vyko tikrinti vieno iš sostinės kinų restoranų. Čia buvo įtariamas išnaudojimo priverstiniam darbui atvejis. Kinijos pilietis, su kuriuo pareigūnai bendravo vertėjo pagalba, teigė, kad iš jo buvo atimtas asmens dokumentas. Pareigūnams jis taip pat pasakojo, kad nuo gegužės mėnesio be laisvų dienų dirbo po maždaug 13 valandų per parą. VDI Vilniaus teritorinis skyrius atliko nelegalaus darbo tyrimą. Teisėsauga aiškinosi, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Čia įdomumas ir prasideda. VDI Vilniaus skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas aiškina, kad spalio pradžioje restorano virtuvėje buvo rastas dirbantis Kinijos pilietis. Patikrinimo metu nelegalaus darbo požymių nenustatyta.
„Spalio 15 d. VDI inspektoriai atliko pakartotinį patikrinimą. Jo metu restorane dirbo jo vadovė ir kitas virėjas. Šio patikrinimo metu taip pat nebuvo nustatyta nelegalaus darbo požymių.
Tolimesnio tyrimo metu darbuotojas, dėl kurio buvo gautas pranešimas, VDI Vilniaus skyriuje, dalyvaujant vertėjui, buvo apklausiamas raštu. Restorano darbuotojas nurodė, kad ant darbo sutarties bei darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių yra ne jo parašai. Jis taip pat nurodė galimus liudininkus, galinčius patvirtinti jo viršvalandinį darbą bei darbą savaitgaliais. Tolimesnio tyrimo metu trys asmenys patvirtino darbuotojo žodžius dėl viršvalandinio darbo bei darbo savaitgaliais“, – aiškina R. Rakauskas.
Darbo inspektoriai nustatė darbo teisės pažeidimus, už kuriuos restorano vadovė buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Galimai suklastoti dokumentai perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai.
Nerado nusikalstamos veikos
Tuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos žmonėmis ir išnaudojimo priverstiniam darbui „Toks sprendimas priimtas, kadangi nebuvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai: asmuo nebuvo verbuojamas, perkamas, įgyjamas, laikomas nelaisvėje, nebuvo naudojamasi jo pažeidžiamumu ar priklausomumu, nebuvo naudojama prieš jį apgaulė ir pan.; nebuvo nustatytas išnaudojimo faktas.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti galimi Darbo kodekso pažeidimai dėl ilgos darbo trukmės bei poilsio režimo, tačiau pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas nenustatyta požymių, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę“, – teigiama Vilniaus apygardos prokuratūros DELFI pateiktame atsakyme.
Prokurorai, įvertinę visus surinktus duomenis, patvirtino nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.
Lapkričio 6 d. prokurorai gavo Kinijos piliečio skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau ir šio skundo prokurorai netenkino.
Restorano savininkei parodė, kas kreipėsi pagalbos
Tokia įvykių eiga nepatenkinta KOPŽI vadovė K. Mišinienė. Būtent jos vadovaujamas centras, pagalbos šauksmą gavęs iš kino kolegų, apie galimą išnaudojimą priverstiniam darbui ir nelegalų darbą informavo VDI ir teisėsaugą.
Šiandien plakatai, atvirutės, jautrūs filmukai mus ragina: „Tave išnaudoja? Patekai į prekybos žmonėmis spąstus? Matai išnaudojant kitus? Netylėk, kreipkis pagalbos, pranešk apie įvykį, nelik abejingas!“
Tačiau patikėjęs šiuo šūkiu kartais gali likti skaudžiai nuviltas. Taip atsitiko ir 41 m. Kinijos piliečiui XX, kai jis policijos ir VDI reido metu buvo išlaisvintas iš darbinės vergovės nedideliame restoranėlyje Vilniuje. Darbą Lietuvoje vyras gavo per tarpininkus savo šalyje, jis vyko dirbti į šalį, apie kurią neturėjo jokio supratimo“, – aiškina K. Mišinienė.
Jos teigimu, išnaudojimas nedidelėse, uždarose etninėse bendruomenėse yra pakankamai nauja tema mums visiems. Tačiau, sako ji, didžiausias krūvis ir atsakomybė čia tenka potencialias aukas suradusiems teisėsaugininkams.
„Kad tas krūvis yra kol kas sunkiai pakeliamas, rodo ir pakankamai atsainios apklausos: „Tai neturi pretenzijų? Tai neišnaudojo tavęs? ir pan.“. Nemanau, kad mes iš pervargusių, prastai apmokamų tyrėjų galime reikalauti išmanyti ukrainiečių, nepaliečių, kinų mentalitetą, jų laikysenos ypatumus, bet tikriausiai yra bendri baziniai momentai, suteikiantys prasmę – vertėjų patikimumas ir profesionalumas, darbdavio, kurį auka kaltina išnaudojimu, agresyvios laikysenos sutramdymas, savalaikė liudytojų apklausa“, – aiškino K. Mišinienė.
Pašnekovės teigimu, šioje istorijoje buvo puiki pareigūnų ir darbo inspektorių reakcija į pranešimą apie galimai išnaudojamą asmenį. Jis išlaisvintas iš nesaugios aplinkos. Čia, sako ji, čia ir sustota, toliau viskas vyko kaip blogame filme.
„Nėra pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo, nes…“. Toliau sekė pažodinis darbdavės versijos atkartojimas. Dar daugiau – tokio turinio dokumentas, su pilnais apie įvykį teisėsaugai pranešusių asmenų vardais, atsiunčiamas ir restorano savininkei, ji gali susipažinti su prašiusiais išlaikyti juos anoniminiais darbuotojais, išdrįsusiais pasiųsti pagalbos signalą dėl išnaudojamo užsieniečio. Tai gal reikia pakeisti mūsų šūkius į Lietuvą atvykusiems ir į išnaudojimą patekusiems užsieniečiams: „Tave išnaudoja? Kentėk, kol gali, nes mes dar nepasiruošę tau padėti!“, – piktinasi K. Mišinienė.
Jos aiškinimu, ši istorija mums truputėlį atskleidė mentalitetą, kurio lig šiol nepažinojome – kinai nesiskundžia, o ypač svetimos šalies policijai. Kolektyvinis geras vardas jiems brangiau už viską. „Tačiau šiam žmogui jau buvo taip blogai, kad jis prašė pagalbos. Jis net angliškai nekalba, nors savo šalyje baigęs universitetą. Štai koks net išsilavinusių žmonių pažeidžiamumas“, – kalbėjo KOPŽI vadovė. Ji pasidžiaugė bent tuo, kad išlaisvintas kinas neliko gatvėje ir turi kitą darbą.
Ekspertas: apie tai kalbame jau dešimtmetį
Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkas Karolis Žibas sako, kad egzistuoja etninės ekonomikos koncepcija. Pagal ją, Europos Sąjungos šalyse tam tikros migrantų bendruomenės užima tam tikrą ekonomikos sektorių.
„Pavyzdžiui, greito maisto restoranai, apskritai viešojo maitinimo įstaigos, valymo sektorius ir panašai. Etninė ekonomika veikia per etniškumo prizmę – tarkime, kinų restorane dirba kinas direktorius, kinai padavėjai, kinas virėjas. Taip, tai labai aiškiai matomas pažeidžiamumas ir iš principo tai yra išnaudojimas vidinėje etninėje ekonomikoje. Tai vyksta visame pasaulyje, bet Lietuvoje mes tą tik pradedame įžvelgti, galbūt mums tai ir kiša koją, gal etninės ekonomikos dimensijos nesuprantame“, – aiškino K. Žibas.
K. Žibas siūlo žiūrėti plačiau. Štai Jungtinėje Karalystėje yra nuteistų lietuvių ir latvių – jie nuteisti už lietuvių ir latvių išnaudojimą. „Taigi mums nereikia žiūrėti labai toli, nereikia visko suvesti į etninę ekonomiką, tačiau reikia natūraliai pažiūrėti: jeigu lietuvis Anglijoje išnaudoja lietuvį, latvis latvį ar lenkas lenką, ir yra pasodinamas į kalėjimą už tai, kad įstūmė į modernią vergystę, tai natūralu, kad toje pačioje ekonominėje sistemoje kinas išnaudoja kitą kiną. Natūralu ta prasme, kad mums nereikia stebėtis“, – sakė K. Žibas.
Migracijos ekspertas problemą mato mūsų sistemoje: mes neatpažįstame ekstremalių išnaudojimo formų, neatpažįstame nusikaltimo prieš žmogų. Jo teigimu, panaši situacija su Lietuvoje išnaudojamais ukrainiečiais, taip pat gali baigtis su nepaliečių išnaudojimu. Apie šiuos iššūkius ekspertai kalba jau dešimtmetį, tačiau, pastebi K. Žibas, jie pamatyti tik dabar.
Autorius Mindaugas Jackevičius