Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje vadinamoji modernioji vergovė kelia susirūpinimą. Ryškiausia jos forma – prekyba žmonėmis. Specialistai tvirtina, kad Lietuvos pastangos prekybos žmonėmis srityje reikšmingos, tačiau galimai nukentėjusių nuo moderniosios vergovės tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra kur kas daugiau, nei skelbiama, todėl didelių pokyčių kol kas nebus.
Per pastarąjį dešimtmetį pastebimai išaugo prekyba žmonėmis Europos Sąjungos (ES) viduje. Tai rodo Europolo duomenys – per 70% prekybos žmonėmis aukų buvo būtent ES piliečiai. Nerimą kelią ir Lietuvos rodikliai – remiantis „Global Slavery Index“ 2018 metų duomenimis, Lietuvoje moderniojoje vergovėje „įkalinti“ apie 17 tūkst. žmonių, o pagal moderniosios vergovės rodiklius Europos ir Centrinės Azijos mastu Lietuva patenka į pirmąjį dešimtuką.
Per pastarąjį dešimtmetį pastebimai išaugo prekyba žmonėmis Europos Sąjungos (ES) viduje. Tai rodo Europolo duomenys – per 70% prekybos žmonėmis aukų buvo būtent ES piliečiai. Nerimą kelią ir Lietuvos rodikliai – remiantis „Global Slavery Index“ 2018 metų duomenimis, Lietuvoje moderniojoje vergovėje „įkalinti“ apie 17 tūkst. žmonių, o pagal moderniosios vergovės rodiklius Europos ir Centrinės Azijos mastu Lietuva patenka į pirmąjį dešimtuką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aurelijus Gutauskas 15min kalbėjo, jog sunku tiksliai nustatyti, kiek žmonių yra šiuolaikinės vergovės aukos, nes žmonių išnaudojimas slepiamas už kitų nusikalstamų veikų, tokių kaip prostitucija, nelegali migracija, nusikaltimai nuosavybei.
„Žmonės išnaudojami įvairiais būdais ir įtraukiami į kitokias neteisėtas veiklas, dėl to pasunkėja prekybos žmonėmis atvejų identifikavimas, jie nėra registruojami kaip tokie. Prekybos žmonėmis nacionalinių teisinių apibrėžimų skirtumai trukdo palyginti ir įvertinti bendras prekybos žmonėmis tendencijas ir naudojamus modelius visoje ES“, – komentavo A.Gutauskas.
Bene ryškiausias šiuolaikinės vergovės pavyzdys – prekyba žmonėmis. Pasak A.Gutausko, vergijos reiškinys moderniuoju periodu yra įgavęs keletą naujų pavidalų, tačiau išliko jos pagrindinis bruožas – žmogaus laisvės suvaržymas.
„Neretai vergovės aukos užverbuojamos, išvežamos arba apgyvendinamos jėga, prievarta ar apgaule, visaip išnaudojamos (taip pat ir seksualiai), verčiamos dirbti, teikti paslaugas, elgetauti, nusikalsti ar atiduoti vidaus organus. Prekyba žmonėmis yra žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas žmogaus laisvei, orumui ir vientisumui.
Nors visame pasaulyje prekyba žmonėmis yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla, tačiau tai tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų“, – aiškino LAT teisėjas.
Prostitutes ir „įsivežame“, ir „tiekiame“
Jo teigimu, Lietuvos rodikliai nerimą kelia dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Lietuva yra šalis, ne tik eksportuojanti į prostituciją patekusias moteris į Vakarus, bet ir pati priimanti tokias moteris iš buvusių Sovietų Sąjungos (SSRS) respublikų.
Pasak A.Gutausko, nėra žinoma, kiek moterų kasmet yra išnaudojamos prostitucijai, nes šie procesai neatsispindi oficialioje statistikoje. Jis pažymi ir tai, jog prekyba žmonėmis yra neretai painiojama su žmonių kontrabanda, tačiau tai nėra tie patys procesai.
„Pastaruoju metu vis dažniau atskleidžiami išnaudojimo vergiškam darbui, nusikaltimams daryti, priverstinėms santuokoms atvejai. Bet prekyba žmonėmis nėra žmonių kontrabanda. Nors šie nusikalstamos veikos modeliai ir yra panašūs, tačiau tarp jų yra esminiai teisiniai skirtumai.
Visų pirma, asmenys, mokantys kontrabandininkui už nelegalų patekimą į šalį tai daro savarankiškai. Tuo metu prekybos žmonėmis atvejais aukos dažnai apgaudinėjamos arba naudojama prievarta jų atžvilgiu.
Be to, žmonių kontrabanda nebūtinai apima jų išnaudojimą ekonominiais tikslais. Lietuva dažniausiai tampa prekybos žmonėmis aukų kilmės šalimi, tačiau tam tikra prasme ir paskirties šalimi. Pagrindinės paskirties šalys buvo Vokietija, Lenkija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. Štai Lenkija yra viena iš pagrindinių tranzitinių šalių, per kurią gabenami asmenys“, – pabrėžia A.Gutauskas.
Veža nusikalsti
„Žmonės išnaudojami įvairiais būdais ir įtraukiami į kitokias neteisėtas veiklas, dėl to pasunkėja prekybos žmonėmis atvejų identifikavimas, jie nėra registruojami kaip tokie. Prekybos žmonėmis nacionalinių teisinių apibrėžimų skirtumai trukdo palyginti ir įvertinti bendras prekybos žmonėmis tendencijas ir naudojamus modelius visoje ES“, – komentavo A.Gutauskas.
Bene ryškiausias šiuolaikinės vergovės pavyzdys – prekyba žmonėmis. Pasak A.Gutausko, vergijos reiškinys moderniuoju periodu yra įgavęs keletą naujų pavidalų, tačiau išliko jos pagrindinis bruožas – žmogaus laisvės suvaržymas.
„Neretai vergovės aukos užverbuojamos, išvežamos arba apgyvendinamos jėga, prievarta ar apgaule, visaip išnaudojamos (taip pat ir seksualiai), verčiamos dirbti, teikti paslaugas, elgetauti, nusikalsti ar atiduoti vidaus organus. Prekyba žmonėmis yra žmogaus teisių pažeidimas ir nusikaltimas žmogaus laisvei, orumui ir vientisumui.
Nors visame pasaulyje prekyba žmonėmis yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla, tačiau tai tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų“, – aiškino LAT teisėjas.
Prostitutes ir „įsivežame“, ir „tiekiame“
Jo teigimu, Lietuvos rodikliai nerimą kelia dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Lietuva yra šalis, ne tik eksportuojanti į prostituciją patekusias moteris į Vakarus, bet ir pati priimanti tokias moteris iš buvusių Sovietų Sąjungos (SSRS) respublikų.
Pasak A.Gutausko, nėra žinoma, kiek moterų kasmet yra išnaudojamos prostitucijai, nes šie procesai neatsispindi oficialioje statistikoje. Jis pažymi ir tai, jog prekyba žmonėmis yra neretai painiojama su žmonių kontrabanda, tačiau tai nėra tie patys procesai.
„Pastaruoju metu vis dažniau atskleidžiami išnaudojimo vergiškam darbui, nusikaltimams daryti, priverstinėms santuokoms atvejai. Bet prekyba žmonėmis nėra žmonių kontrabanda. Nors šie nusikalstamos veikos modeliai ir yra panašūs, tačiau tarp jų yra esminiai teisiniai skirtumai.
Visų pirma, asmenys, mokantys kontrabandininkui už nelegalų patekimą į šalį tai daro savarankiškai. Tuo metu prekybos žmonėmis atvejais aukos dažnai apgaudinėjamos arba naudojama prievarta jų atžvilgiu.
Be to, žmonių kontrabanda nebūtinai apima jų išnaudojimą ekonominiais tikslais. Lietuva dažniausiai tampa prekybos žmonėmis aukų kilmės šalimi, tačiau tam tikra prasme ir paskirties šalimi. Pagrindinės paskirties šalys buvo Vokietija, Lenkija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė. Štai Lenkija yra viena iš pagrindinių tranzitinių šalių, per kurią gabenami asmenys“, – pabrėžia A.Gutauskas.
Veža nusikalsti
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė pažymi, kad pastaraisiais metais prostitucijos mastai tarsi mažėja, tačiau, jos teigimu, tai tikriausiai susiję su negebėjimu jos pamatyti, įtikinti aukas bendradarbiauti.
Pasak K.Mišinienės, labai pavojingas yra ir priverstinių nusikaltimų plitimas, kai jauni žmonės yra įtraukiami į gaujas, vagiančias, plėšiančias butus, prekybos centrus, prabangos prekių parduotuves užsienio šalyse.
„Neretai šių nusikaltimų organizatoriai saugiai „diriguoja“ iš tolo, o tik pradėjęs savo gyvenimą jaunimas ilgiems metams įklimpsta į nusikaltimų darymą, kovą su teisėsauga, nuolat yra įkalinami įvairiose šalyse.
Nerimą kelia tai, kad auga migrantų išnaudojimo atvejų Lietuvoje. Nors teisėsauga sunkiai tai kvalifikuoja kaip prekybą žmonėmis, tačiau atkaklesni, principingesni prokurorai jau yra inicijavę tokias bylas“, – komentuoja K.Mišinienė.
Nukenčia silpnesni
Pasak K.Mišinienės, labai pavojingas yra ir priverstinių nusikaltimų plitimas, kai jauni žmonės yra įtraukiami į gaujas, vagiančias, plėšiančias butus, prekybos centrus, prabangos prekių parduotuves užsienio šalyse.
„Neretai šių nusikaltimų organizatoriai saugiai „diriguoja“ iš tolo, o tik pradėjęs savo gyvenimą jaunimas ilgiems metams įklimpsta į nusikaltimų darymą, kovą su teisėsauga, nuolat yra įkalinami įvairiose šalyse.
Nerimą kelia tai, kad auga migrantų išnaudojimo atvejų Lietuvoje. Nors teisėsauga sunkiai tai kvalifikuoja kaip prekybą žmonėmis, tačiau atkaklesni, principingesni prokurorai jau yra inicijavę tokias bylas“, – komentuoja K.Mišinienė.
Nukenčia silpnesni
Pasak LAT teisėjo A.Gutausko, dažniausiai prekybos žmonėmis aukomis tampa pažeidžiami, priklausomybių kamuojami, blogos reputacijos žmonės. Tai gali būti ir labai jauni žmonės, ir turintys nelegalų ar nepastovų teisinį statusą šalyje, taip pat skurdžiai gyvenantys asmenys.
Aukomis gali tapti nėščios moterys, ligoti ar neįgalūs žmonės, stokojantys socialinių ryšių. Viena labiausiai didėjančių prekybos žmonėmis tendencijų Europos Sąjungoje yra ir prekyba vaikais.
„Žmogaus pažeidžiamumas – pagrindinis aspektas, dėl kurio žmonės tampa prekybos žmonėmis aukomis. Prekybos žmonėmis tinklai orientuojasi į palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčias šeimas, kurios yra priverstos skolintis, o vėliau skolų grąžinti nebegali. Tokiais atvejais vaikai atimami iš vaikų kaip skolos grąžinimas“, – aiškina A.Gutauskas.
Vis dėlto Lietuvos pastangos kovoje su prekyba žmonėmis išties vertinamos. Pasak A.Gutausko, Lietuva visiškai atitinka minimalius reikalavimus, būtinus kovai su prekyba žmonėmis – ji pateikiama kaip pavyzdys kitoms valstybėms dėl prekeiviams skiriamų bausmių.
Taip pat Lietuvos teisėsaugos institucijos aktyvios tarptautiniuose prekybos žmonėmis tyrimuose, Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnai nuolat kelia kvalifikaciją šioje srityje ir geba atpažinti prekybos žmonėmis aukas.
Tačiau, pasak pašnekovo, vis dar per mažas dėmesys skiriamas aukų apsaugai, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir teisminiai procesai, taip pat pareigūnai ne visada sugeba atpažinti prekybos žmonėmis aukas. Apie 4 tūkstančius berniukų ir mergaičių, gyvenančių instituciniuose vaikų globos namuose, yra pažeidžiami ir gali tapti prekybos žmonėmis aukomis.
„Mane laiko uždarę, padėkite“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė 15min pasakojo, kad į centrą dėl galimų prekybos žmonėmis atvejų dažniausiai kreipiasi Lietuvos ir užsienio policija, socialinės tarnybos, ambasados, kurios perduoda informaciją apie nukentėjusiuosius. Pasak jos, labai veiksmingas ir KOPŽI centro pagalbos numeris.
„Sulaukiame net skambučių iš „įvykio vietos“ – „mane laiko uždarę, esu Londone, padėkite“, „pabėgau nuo mane persekiojusių tautiečių Dubline, ką man toliau daryti?“
Per metus vidutiniškai padedame apie pusketvirto šimto asmenų, neskaitant jų šeimų narių, su kuriais irgi daug tenka dirbti. Nors esame šiuo metu didžiausią pagalbos tinklą turintis centras, tačiau šis pagalbą gavęs žmonių skaičius yra tikrai tik ledkalnio viršūnė – reiktų daugiau skyrių, darbuotojų, kad aukai nereikėtų važiuoti 200 kilometrų iki mūsų, kad kokybiškesnės pagalbos sulauktų visi jos norintys“, – kalba K.Mišinienė.
K.Mišinienė pastebi, kad moderniosios vergovės mažėjimo ženklų šiuo metu nėra nei Europoje, nei Lietuvoje. Pasak jos, dabar daugėja prekybos žmonėmis formų, jos sudėtingėja, nusikaltėliai yra lankstūs, gerai bendradarbiaujantys tarptautiniu mastu, sugebantys patraukti savo pusėn jiems reikalingus žmones bet kokiuose postuose.
Pašnekovė įsitikinusi, kad veiksmingiausias būdas nors kiek sustabdyti šią problemą yra tik kvalifikuotos teisinės pagalbos užtikrinimas ir apsaugos garantija.
„Šiandien Lietuvoje reikia ne ilgų pasisėdėjimų ministerijų kabinetuose, ne saldžių klipukų su neįvykdomais pažadais „visada kreipkis pagalbos, mes būtinai tau padėsime“, o drąsos imtis chroniškai nesprendžiamų, tikrai sudėtingų klausimų. Tai – kvalifikuotos teisinės pagalbos užtikrinimas nukentėjusiems, nusprendusiems liudyti prieš sutenerius ir prekeivius žmonėmis, apsaugos garantavimas viso ikiteisminio tyrimo ir bylai pasiekus teismą metu, aukų nukreipimas pagalbai nepriklausomai nuo to, ar „jų gaila“.
Daugumą šių klausimų Lietuva yra išsprendusi savo ataskaitose ES, būtų gerai dabar pereiti prie realybės“, – sako K.Mišinienė.
Aukomis gali tapti nėščios moterys, ligoti ar neįgalūs žmonės, stokojantys socialinių ryšių. Viena labiausiai didėjančių prekybos žmonėmis tendencijų Europos Sąjungoje yra ir prekyba vaikais.
„Žmogaus pažeidžiamumas – pagrindinis aspektas, dėl kurio žmonės tampa prekybos žmonėmis aukomis. Prekybos žmonėmis tinklai orientuojasi į palankių socialinių ir ekonominių sąlygų neturinčias šeimas, kurios yra priverstos skolintis, o vėliau skolų grąžinti nebegali. Tokiais atvejais vaikai atimami iš vaikų kaip skolos grąžinimas“, – aiškina A.Gutauskas.
Vis dėlto Lietuvos pastangos kovoje su prekyba žmonėmis išties vertinamos. Pasak A.Gutausko, Lietuva visiškai atitinka minimalius reikalavimus, būtinus kovai su prekyba žmonėmis – ji pateikiama kaip pavyzdys kitoms valstybėms dėl prekeiviams skiriamų bausmių.
Taip pat Lietuvos teisėsaugos institucijos aktyvios tarptautiniuose prekybos žmonėmis tyrimuose, Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnai nuolat kelia kvalifikaciją šioje srityje ir geba atpažinti prekybos žmonėmis aukas.
Tačiau, pasak pašnekovo, vis dar per mažas dėmesys skiriamas aukų apsaugai, kol vyksta ikiteisminis tyrimas ir teisminiai procesai, taip pat pareigūnai ne visada sugeba atpažinti prekybos žmonėmis aukas. Apie 4 tūkstančius berniukų ir mergaičių, gyvenančių instituciniuose vaikų globos namuose, yra pažeidžiami ir gali tapti prekybos žmonėmis aukomis.
„Mane laiko uždarę, padėkite“
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė 15min pasakojo, kad į centrą dėl galimų prekybos žmonėmis atvejų dažniausiai kreipiasi Lietuvos ir užsienio policija, socialinės tarnybos, ambasados, kurios perduoda informaciją apie nukentėjusiuosius. Pasak jos, labai veiksmingas ir KOPŽI centro pagalbos numeris.
„Sulaukiame net skambučių iš „įvykio vietos“ – „mane laiko uždarę, esu Londone, padėkite“, „pabėgau nuo mane persekiojusių tautiečių Dubline, ką man toliau daryti?“
Per metus vidutiniškai padedame apie pusketvirto šimto asmenų, neskaitant jų šeimų narių, su kuriais irgi daug tenka dirbti. Nors esame šiuo metu didžiausią pagalbos tinklą turintis centras, tačiau šis pagalbą gavęs žmonių skaičius yra tikrai tik ledkalnio viršūnė – reiktų daugiau skyrių, darbuotojų, kad aukai nereikėtų važiuoti 200 kilometrų iki mūsų, kad kokybiškesnės pagalbos sulauktų visi jos norintys“, – kalba K.Mišinienė.
K.Mišinienė pastebi, kad moderniosios vergovės mažėjimo ženklų šiuo metu nėra nei Europoje, nei Lietuvoje. Pasak jos, dabar daugėja prekybos žmonėmis formų, jos sudėtingėja, nusikaltėliai yra lankstūs, gerai bendradarbiaujantys tarptautiniu mastu, sugebantys patraukti savo pusėn jiems reikalingus žmones bet kokiuose postuose.
Pašnekovė įsitikinusi, kad veiksmingiausias būdas nors kiek sustabdyti šią problemą yra tik kvalifikuotos teisinės pagalbos užtikrinimas ir apsaugos garantija.
„Šiandien Lietuvoje reikia ne ilgų pasisėdėjimų ministerijų kabinetuose, ne saldžių klipukų su neįvykdomais pažadais „visada kreipkis pagalbos, mes būtinai tau padėsime“, o drąsos imtis chroniškai nesprendžiamų, tikrai sudėtingų klausimų. Tai – kvalifikuotos teisinės pagalbos užtikrinimas nukentėjusiems, nusprendusiems liudyti prieš sutenerius ir prekeivius žmonėmis, apsaugos garantavimas viso ikiteisminio tyrimo ir bylai pasiekus teismą metu, aukų nukreipimas pagalbai nepriklausomai nuo to, ar „jų gaila“.
Daugumą šių klausimų Lietuva yra išsprendusi savo ataskaitose ES, būtų gerai dabar pereiti prie realybės“, – sako K.Mišinienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Agnė Liubertaitė
Publikuota: 2020m. sausio 24d.,