Straipsniai - 2008

PREKYBA ŽMONĖMIS RYJA NAUJAS AUKAS

Emilija Daniliūtė „Prekyba žmonėmis ryja naujas aukas”. Radviliškio naujienos. 2008 vasario 29 – kovo 6 d.
Skutimosi peiliukais supjaustyti kūnai, randai nuo rimbo, gesinamų nuorūkų – tik dalis to, radviliškietės patiria Turkijos viešnamiuose. adviliškio rajona svis dar pirmauja Šiaulių apskrityje pagal sekso vergijon parduodamų žmonių skaičių. Mūsų rajone vis dar darbuojasi apsukrūs „prekeiviai”, sėkmingai žvejojantys socialiai pažeistas merginas ar jaunas moteris. Apie tai savo istorijose pasakoja naujos prekeivių žmonėmis aukos.
Sigitos istorija – ne vienintelė
Per stebuklą likusi gyva ir pabėgusi iš sekso vergovės mūsų rajono gyventoja Sigita (vardas pakeistas aut. past.) pirmuosius seksualinius išgyvenimus patyrė dar vaikystėje. Sulaukusi vos dešmties metų ji buvo išniekinta motinos sugyventinio. Mergaitė nesiryžo apie tai papasokoti kasdien girtaujančiai motinai.
Pateko į globos namus. Už ją viskuo rūpinosi kiti. Baigusi pagrindinę mokyklą Sigita turėjo palikti valdiškus namus ir pati kurti savo ateitį. Nei būsto, nei jokių pajamų. Ji paprašė pagalbos buvusių tos pačios mokyklos auklėtinių, kurie jau buvo gavę socialinį būstą. „Draugai” Sigitą priglaudė, valgydino, tačiau vėliau jie nusprendė ja pasinaudoti. Naivi 18 metų, nes tuomet turėjo gauti naišlaičio įsikūrimo pašalpą – 6 tūkstančius litų. Tada pažįstamų „draugai” merginai pasiūlė vykti į užsienį vykti užsidirbti pinigų, nes su našlaičio pensija ji nieko gero nesukursainti. Kiek pagalvojusi, mergina sutiko, nes vaikinai sugebėjo nupiešti jos ateitį. Sigita atsipeikėjo tik tada, kai pakliuvo į negailestingų pirklių rankas. Jie atėmė iš merginos dokumentus, žinodami kad ji iš niekur nesulauks pagalbos, nes nemoka anglų kalbos. Tą pačią dieną suteneriai savo auką išžagino bei žiauriai sumušė. Greitai ji buvo pervežta į kitą vietovę ir parduota kitiems sąvadautojams, nes pirmiesiems netiko – nemokėjo „dirbti”, buvo per liesa. Naujasis savininkas, ją apgyvendino savo „bordelyje”. Ten gyveno ir vergavo merginos iš kitų šalių, buvo ir kelios lietuvaitės. Anot Sigitos, „tos lietuvaitės buvo suvargusios ir prigesusiais veidais”. Vėliau ji sužinojo, kad jos vartoja narkotikus, saviginasi alkoholiu. Tą pačią dieną Sigita buvo atiduota atgrasiems turkams ir arabams. Neapsikęsdama niekinimų ir smurto ji taipogi pabandė vartoti narkotikus.
Savininkas savo aukoms nerodė jokių sentimentų, už kiekvieną pasipriešinimą žiauriai mušdavo. O mušdavo taip, kad nebūtų mėlynių, Jis Sigitą sodindavo prie sienos, apklijuotos plytelėmis, ir galvą smarkiai trenkdavo pakaušiu į sieną. Smūgis būdavo toks stiprus, jog kraujas pasipildavo per nosį ir aptemdavo sąmonė. Vėliau savo vergę suteneris įmesdavo į vonią su šaltu vandeniu, kad atsigautų. Kartą Sigita bandė suorganizuoti pabėgimą. Už tai ji buvo taip sumušta, jog savininkas net vežė ją į ligoninę. Gydytojams jis papasakojo išgalvotą istoriją, nes mergina nemokėjo kalbos, negalėjo nieko paaiškinti. Nors nuolat saugoma, (mieste ją nuolat sekdavo automobilis tais pačiais numeriais), Sigita ryžosi žūt būt pabėgti. Merginai padėjo sutikti policininkai. Jie surado vertėją, po to nukreipė ją į organizaciją, kuri padėjo sugrįžti į gimtinę. Buvusi sekso vergė dabar saugi. Tačiau liko patirtų traumų padariniai. Sutriko atmintis, nuolat kartojasi galvos skausmų priepuoliai, menkai padeda nuskausminantys vaistai. Su ja, pasak socialinės darbuotojos M. Puidokienės , dirbti nelengva, nes mergina sužalota ne tik fiziškai. Stipriai sužeista jos psichika. Kartais ji elgiasi nenuspėjamai, net agresyviai, naktimis ją kamuoja košmarai. Sigita nuolat lankosi pas psichologą, kitus gydytojus, vis dažniau išklauso socialinių darbuotojų. Ji bando pasveikti, tikisi sugrįžti į normalų gyvenimą, į visuomenę. Tas sugrįžimas – be galo sunkus, reikalaujantis iš socialinių darbuotojų begalinių pastangų, kantrybės ir supratimo, o iš pačios merginos – jėgų ir vidinės motyvacijos pradėti viską iš naujo, nesigręžiojant į skaudžią praeitį.
Pabėga nedaugelis
Suteneriai, siekdami palaužti auką, dažnai keičia jos gyvenamą vietą, neleidžia užmegzti ilgalaikių ryšių su kitomis prostitutėmis, nes bijo, kad jos vieningai gali labiau pasipriešinti. Juo labiau, merginoms turėti jokių kontaktų su artimais žmonėmis.
Buvusios vergės pasakojo, jog turkai ir arabai dažnai su merginomis elgiasi itin iškrypėliškai ir žiauriai. Aukos pjaustomos skutimosi peiliukais, plakamos rimbu, į kūną gesinamos nuorūkos, jos smaugiamos, skandinamos. Kartais klientai ant merginų šlapinasi ir tuštinasi. Kai kuriems iškrypėliams, prisireikia netgi gyvūnų – triušiukų, vištų, kuriuos jie naudoja savo orgijose.
Ne visos sulaukia pagalbos
Ištrūkusios iš sekso vergijos nukentėjusios ieškoti pagalbos, bijo sutenerių keršto. Tik policijos pareigūnai ar artimi žmonės jas nukreipia pas socialinius darbuotojus.
Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ Šiaulių skyriaus socialinė darbuotoja Marytė Puidokienė papasakojo, jog jų centre pagalbos sulaukė virš 70 mergaičių ir moterų. 15 iš jų – nukentėjusios iš Radviliškio rajono. Iš jų dvi – nepilnametės. Dauguma nukentėjusiųjų turi vaikų. Penkios iš jų jau integravosi į visuomenę – turi darbą ar mokosi, augina mažamečius vaikus, turi gyvenamąją vietą, atkūrė nutrūkusius ryšius su artimaisiais, gyvena savarankiškai. Viena radviliškietė išvyko gyventi į kitą Europos valstybę ir sėkmingai darbuojasi žemės ūkio srityje. Likusios dar bendrauja su psichologais, bando iš naujo kabintis į gyvenimą.
Socialinė darbuotoja M. Puidokienė prašė paskelbti telefono numerį, kuriuo galėtų paskambinti merginos, pakliuvusios į bėdą, kad gautų reikiamą pagalbą. Štai jis: (8 653 74 459)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *