Prekyba žmonėmis - šalia mūsų ("Utenos diena" laikraštis, 2018-08-01)

Ar 2018 metais mes vis dar turime kalbėti apie prekybą žmonėmis? Lietuvoje? Deja, taip. Prekyba moterimis, vaikais ir vyrais  šiame technologijų pergalės amžiuje mūsų laisvoje šalyje tebėra "patrauklus" pajamų šaltinis tiek pavieniams nusikaltėliams, tiek organizuotoms grupuotėms. Aukų skaičius nemažėja, nes vyksta nuolatinė paieška naujų, pelningų nišų: jei kurį laiką mažėja moterų srautai į prostituciją, tuoj suaktyvėja jaunuolių verbavimas į gaujas, kurios mobiliai juda po visą Europą ir vagia, plėšia, nuvarinėja mašinas, perveža ir prekiauja narkotikais.
 
Devyniolikmečio  Andriaus pasakojimas : „Aš iš vaikų namų. Tuo metu neturėjau darbo,  kur gyventi. Vienas draugas man sakė:  „Ko  tu čia vargsit...  Yra geras darbas statybose Airijoje, netingėsi – užsidirbsi“. Aišku,  sutikau, nenorėjau  daug klausinėti.  Vos  atvykus paėmė mano pasą, apgyvendino kažkokiame name.  Klausiu, kada pradėsiu dirbti, o  jie pradėjo juoktis: „ Dirbsi -  milteliais klientus aprūpinsi.“  Labai nenorėjau, bet ir bijojau jų, nes  mačiau, kaip susidorodavo su neklusniais. Gyvenau kaip gyvulys,  nuolat  bastydavausi po gatves, parkus,  turėjau  meluoti policijai, vogti maistą, mane dažnai sumušdavo, jei mažai tų paketėlių parduodavau. Meldžiausi, kad mane suimtų ir visam tam ateitų galas".
 
Prekeiviai žmonėmis paprastai ieško aukų iš socialinės rizikos šeimų, tarp paauglių ir suaugusių, kurie yra pažeidžiami. Tai - vienišos motinos, globos įstaigų auklėtiniai, asmenys, turintys  priklausomybių. Nusikaltėliams yra svarbu, kad tokiems žmonėms dingus, niekas jų neieškotų, kad pareigūnai ir socialinės tarnybos mažiau pasitikėtų nukentėjusiųjų  pasakojimais.  Aukų baimė prabilti ir bendruomenės abejingumas - geriausi prekeivių žmonėmis sąjungininkai.
 
Per 2017 metus mūsų Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras padėjo 383 asmenims, iš kurių 116 buvo nepilnamečiai. Teikėme socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą, saugų prieglobstį, pasiryžusius bendradarbiauti su teisėsauga lydėjome viso ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu. Džiaugiamės, kad ne viena auka, kuri beširdžių išnaudotojų buvo žlugdyta, niekinta, nurašyta, rado savo vietą gyvenime: grįžo į mokyklos suolą, įgijo profesiją, susirado darbą, susigrąžino vaikus. Tačiau tai yra ilgas ir sunkus kelias, paprastai reikia ne mėnesių, o metų, kad žmogus atgautų prarastą savigarbą, išgytų dvasinės žaizdos.
 
Kviečiame Utenos bendruomenę susitelkti, nepalikti aukų ir jų artimųjų vienų - prekybos žmonėmis nusikaltimai paliečia  mus visus. Negalime atsiriboti, kai brolį  ar sesę parduoda seksualiniam išnaudojimui, vergiškam darbui, nusikaltimams vykdyti, fiktyvioms santuokoms.
 
Be nevyriausybininkų pastangų, reikalingas ir vietos  valdžios indėlis: savivaldybėje įsteigta specialistų darbo grupė galėtų koordinuoti pagalbos ir prevencijos žingsnius, rinkti ir platinti informaciją. Daugybę metų  lieka neišspręstas adekvačios pagalbos teikėjų klausimas.  Kur šiandien nukentėjęs Utenos regiono gyventojas galėtų saugiai kreiptis pagalbos, patarimo?..  Kalba sukasi  ne tik apie guolį nakvynės namuose ar sriubos lėkštę, bet ir apie visą kompleksą profesionalių paslaugų, kurios padėtų  nukentėjusiems  asmenims atsitiesti, o prekeiviai žmonėmis būtų patraukti atsakomybėn.
 
 Visą parą veikia  KOPŽI  SOS pagalbos numeris 8-679-61617
 
 
 
Autorius: Kristina Mišinienė. 
Publikuota: 2018m. rugpjūčio 1d., "Utenos diena" laikraštis. 

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...