Papasakojo apie imigrantų išnaudojimą Lietuvoje: viskas prasideda nuo „bačkos“ mokesčio ("www.delfi.lt", 2018-06-26)

Transporto sektoriuje besidarbinantys imigrantai iškart turi sumokėti „bačkos“ mokestį, jie turi atlyginti nuostolius už didesnį kuro sunaudojimą kalnuotose vietovėse, o į rankas gauna skirtingų sutarčių variantus, pasakojo Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.
 
Per tarptautinį seminarą prekybos žmonėmis tema jis kalbėjo apie imigrantų situaciją transporto sektoriuje – su kokiomis problemomis susiduria čia dirbti atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai, rusai, kazachai.
 
Pasak A. Cuzanausko, pirmoji problema – kalbos barjeras. Darbo inspekcija savo tinklapyje jau pateikia informaciją ukrainiečių ir rusų kalba, tačiau migrantai turi kažkaip sužinoti apie tą tinklapį.
 
„Elementarių dalykų nežinojimas ir priveda prie įvairių darbo išnaudojimo formų“, – sakė A. Cuzanauskas.

Darbuotojai nesusigaudo informacijoje

Profsąjungų aljanso vadovas per seminarą pateikė konkrečius pavyzdžius apie imigrantų darbo sąlygas. Pavyzdžiui, jis parodė išskaitymo lapelį. Jame matoma, kad už 64,5 dienos priskaičiuota 3870 eurų.
 
„Visa kita, kas yra pažymėta, tai išskaitos iš darbuotojo atlyginimo. Išskaitos surašytos pieštuku, jam parodoma, kokia realybė, ir galutinis rezultatas yra toks, kad jam už 64,5 dienos sumokama vos 600 eurų“, – pasakojo A. Cuzanauskas.
 
Profsąjungų aljanso vadovas taip pat pateikė pavyzdį, kaip yra komandiruojami darbuotojai. Pasirašomas įsakymas dėl komandiruotės į Europos Sąjungos ir trečiąsias šalis, tačiau nenurodoma, nei kiek truks komandiruotė, nei kur konkrečiai jis yra komandiruojamas.

„Kai eini jų ginti darbo ginčuose arba teismuose, realiai neturi įrodymo, kiek jie uždirbo, kiek jiems turėjo būti išmokama, jų ėjimo atostogų savo sąskaita atvejų, tai įrodyti kai kuriose vietose praktiškai yra neįmanoma“, – sakė A. Cuzanauskas.

Ateini dirbti ir iš karto susimoki

Profsąjungų aljanso vadovas pateikė dar vieną pavyzdį, kai darbuotojui yra paaiškinama, kad čia yra „bačka“ . Tai yra toks perkeltinės kilmės žodis, kai priimant į darbą jie turi susimokėti darbdaviui (kartais 1000 eurų ir daugiau), kad esą, jeigu darbuotas kažką netinkamai padarys, iš tos „bačkos“ bus galima padengti darbdavio nuostolius.
 
„Kitas dalykas – kas mėnesį iš darbuotojo išskaičiuojama nuo 56 iki 123 eurų atsiradusiems nuostoliams padengti“, – pasakojo A. Cuzanauskas.
 
Jis taip pat paminėjo, kad darbuotojams tenka atlyginti už tai, kad važiuojant kalnuotomis vietovėmis sunkvežimis sunaudoja daugiau kuro. Profsąjungų aljanso vadovas taip pat papasakojo apie atvejus, kai darbuotojai gauna pasirašyti skirtingas darbo sutartis.
 
„Kada juos įdarbina, ambasadai yra pateikiama viena darbo sutartis, tai turi atitikti ES reikalavimus. Atvažiavus darbuotojui į įmonę, pasak jo, jam yra paduodama kita darbo sutartis. Žmogui išvažiuojant į užsienį, jam paduodamos dar trys darbo sutartys, kur, jeigu atvažiuoja kažkurios iš tų šalių policija, jie išsitraukia pagal šalį ir jiems pateikia.
 
Prancūzų kalba yra parašyta, kad valandinis atlyginimas yra 10,10 euro, Vokietijoje – 6,5 euro, matome, kad įkainiai yra skirtingi. O iš tikrųjų ateina ir pasako, kad realiam gyvenime Europoje yra 55 – 60 eurų už dieną, kas yra nelegalu, nes pas mus yra valandinis apmokėjimas plius dienpinigiai“, – pasakojo A. Cuzanauskas.
 
Profsąjungos lyderis teigia, kad darbuotojai retai gina savo teises.
 
„Jiems geriau pasiųsti tą darbdavį, bet neiti į darbo ginčus“, – sakė A. Cuzanauskas.
 
Profsąjungų aljanso lyderio įsitikinimu, Lietuva dar nėra pasirengusi priimti imigrantus, nors pas mus jie plūsta.
 
„ Kovą kalbėjome su Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje. Jau tada buvo pasakyta, kad per septynias savaites buvo išduota 20 tūkst. darbo vizų. Mes žinome, kad ir per Lenkiją yra didžiulis srautas, galime tik spėlioti, kiek yra darbo migrantų“, – sakė A. Cuzanauskas.
 
Pasak jo, valstybiniu mastu turėtų būti galvojama, kaip padėti šiems žmonėms.
 
Kol nebus valstybinio požiūrio į darbuotojų išnaudojimą ir jų apsaugą, galime daryti begalę konferencijų“, – sakė A. Cuzanauskas. 
 


 
Autorius: Dalia Plikūnė

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...