Organizacijos gelbėja, o kas išgelbės jas? ("www.respublika.lt", 2018-11-07)

Vidaus reikalų ministerijos žinion perėjusioje Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, Vilniaus centre, planuojama įkurti pagalbos centrą prekybos žmonėmis aukoms. Steigimo darbai prasidės ateinantį pavasarį. Tačiau tokia pagalba nevyriausybinės organizacijos džiaugtis neskuba.
 

Vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad pagal susitarimą su Vilniaus savivaldybe centrą sudarys nevyriausybinių organizacijų sutelkta darbo vieta. „Patalpų pritaikymui papildomo finansavimo nereikės - savanorių jėgomis patalpos jau yra minimaliai sutvarkytos, liks įrengti darbo vietas, tą galima padaryti vidiniais rezervais“, - teigė jis. Tokio centro įkūrimo idėja - sutelkti nevyriausybines organizacijas po vienu stogu saugioje erdvėje. VRM planuoja, kad aktyvūs steigimo darbai prasidės pavasarį.

K.Vaitkevičiaus teigimu, prekyba žmonėmis - latentinis nusikaltimas. Tai reiškia, kad tikrieji jo mastai nėra žinomi. Atsižvelgiant į lietuvių diasporą užsienyje, VRM mano, kad pagalbos aukoms paslaugų gali reikėti vis daugiau. „Be kita ko, Lietuva yra vertinama kaip viena pažangiausių šalių kovoje su prekyba žmonėmis ir pagalba aukoms“, - sakė jis.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė teigė, jog apmaudu, kai randamos didžiulės lėšos konferencijoms, kelionėms į užsienį, tačiau nerandamos darbuotojams atlyginti už darbą. Daugelis dalykų daroma savanorystės pagrindu. „Mes nesame jokio pasiūlymo iš VRM gavę dirbti su aukomis kur nors Vilniaus centre, nors esame Lietuvoje didžiausias tinklas. Mes iš paskutiniųjų darome labai daug, tačiau turime tik 6 centrus. Pavyzdžiui, Panevėžio centras teikia pagalbą ir Panevėžiui, Biržams, Rokiškiui, Pasvaliui. Įsivaizduokite, kokius atstumus aukoms reikia važiuoti iki mūsų, kad gautų pagalbą. Juk aukų daugiausia regionuose. Šiandien mirtinai reikia centro Mažeikiuose. O kam galima apie tai pasakyti? Niekam. Negauname ir jokios pagalbos iš VRM. Mūsų didžiausi partneriai yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ji mus finansuoja ir daug bendradarbiaujame“, - kalbėjo K.Mišinienė. Pasak jos, gaila, kai afišuojama, jog esame pažangi šalis kovoje su prekyba žmonėmis, tačiau reali situacija ta, kad atsakomybės jungą turi tempti nevyriausybininkai, jie turi ieškoti ir finansavimo. „Kas gali piktintis bažnyčios remontu ir atidavimu visuomenei, piktintis būtų šventvagiška. Bet dėl Dievo meilės, neprisidenkime aukomis“, - kalbėjo K.Mišinienė.

Pagalbą prekybos žmonėmis aukoms nuolat teikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, SOS pagalbos skambutis 24/7, tel. (8-679) 61 617.

Kaip verbuoja?

2016 metais, kaip ir 2015 metais, nukentėjusieji nuo prekybos žmonėmis (išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms) buvo verbuojami žodžiu viešoje vietoje ir telefonu, išskyrus 8 asmenis, kurie susidomėjo darbo skelbimais, ir 1 asmenį, nukentėjusį nuo prekybos žmonėmis nusikalstamoms veikoms, priėmusį pasiūlymą internete. Pagrindinė priežastis, dėl ko nukentėję asmenys priėmė prekeivių žmonėmis pasiūlymus (valios palenkimo būdas), buvo apgaulė, rečiau pažeidžiamumas (13 atvejų) ir grasinimai bei fizinis smurtas (po 2 atvejus). Dažniausiai minimos Lietuvos vietovės, kuriose nukentėję asmenys buvo verbuojami, - Vilnius, Kaišiadorys, Klaipėda ir Tauragė, kitos vietovės: Kaunas, Raseiniai, Jonava ir kt. Pastebėtina, kad Klaipėdoje ir Jonavoje nukentėjusieji buvo verbuojami būtent patraukliais darbo skelbimais.

Dėmesio!
 
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
 
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
 
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Edita Siavris

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...