Straipsniai - 2009

NELEISKIME SKRIAUSTI SILPNIAUSIŲJŲ!

NELEISKIME SKRIAUSTI SILPNIAUSIŲJŲ!
Lietuvos Caritas projektą „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ vykdo jau nuo 2001 metų. Patirties sukaupta išties nemažai.
Vienas iš pagrindinių mūsų projekte teikiamos pagalbos principų – sutelkti visą dėmesį į nukentėjusią moterį, jos aplinką, stengiantis kiek įmanoma geriau suvokti įvykių priešistorę, ieškoti kuo realesnių „užsikabinimo“ už gyvenimo žingsnių.
Ne kartą buvome kviečiamos kaip ekspertės į įvairiausius mokymus, seminarus, konferencijas – ir beveik visur girdime vieną ir tą patį klausimą : „ O kokios tos prostitutės yra? Ar jos normalios moterys?“ Ir čia pat klausiantieji patys atsako: „Bet juk jos tokios… TOKIOS…“
O kokios? Išprievartautos, sumuštos, vienišos, atstumtos, pažemintos, klaidžiojančios tamsoje. Bet pabandykite auditorijai pasiūlyti perkančiojo moterį, mergaitę, berniuką – kliento – portretą, tuoj susidomėjimas slūgsta, atsainiai reziumuojama: „Vyrų prigimtis tokia… jiems reikia…o ką jiems daryti…“
Tačiau vardan tokių asmenų, nesugebančių atsispirti „prigimties šauksmui“, mūsų vaikai ir moterys išviliojami į užsienio viešnamius, įpainiojami į melo ir nusikaltimų pinkles, iš kurių dažnas jau niekada neištrūksta!
Kuriant pagalbos nukentėjusioms moterims strategiją, tenka daug bendrauti su įvairiomis tarnybomis, tiesiogiai ar netiesiogiai prisiliečiančiomis prie šių moterų ir jų vaikų. Dažnai mes visi sukruntame veikti, kai kažkas jau atsitinka, tai ypač liečia vaikų apsaugos sritį – negailestinga ta motina valstybė… Dažnas valdininkas niršiai plečia akis – „Juk nieko dar neatsitiko, Caritas, ko jus čia triukšmą keliate?! Tvirkina mergaitę? O įrodyti galite? Jau ji prostitucijoje? Tai gal jai ten patinka…“
Prostitucija – tai neišmatuojamas širdies skausmas, kuriam numaldyti kartais neužtenka metų metais teikiamos materialinės, psichologinės, socialinės pagalbos, o kartais esame liudininkės tikro stebuklo – gavusios palaikymą „sunkios“ moterys didvyriškai tvarkosi savo gyvenimus, liudija teismuose ir stengiasi apsaugoti kitas moteris nuo baisių išgyvenimų.
Man atrodo, didžiausias atlygis mums – ir visam gausiam mūsų savanorių, partnerių, draugų būriui – yra atgimusi viltis moterų akyse.
Kristina Mišinienė
Lietuvos Caritas projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *