Kol Klaipėdoje siautėja iškrypėliai, valdininkai miega? ('www.ve.lt", 2018-11-08)

Po to, kai šių metų gegužę sulaikytas klaipėdietis Viktoras Usovas, kuriam pareikšti įtariamai nepilnamečių tvirkinimu, o rugpjūtį - trijų mažamečių tvirkinimu Karklės stovykloje „Žilvitis“ įtariamas advokatas, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė pareiškė - vaikai nėra apsaugoti nuo seksualinio smurto, o Klaipėdos valdininkai šios problemos nė nesiima spręsti.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras - tai nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinio smurto Lietuvoje ir už jos ribų.

Diskusija nustebino

Būtent šios organizacijos vadovė K. Mišinienė pirmadienį lankėsi Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Klaipėdos mieste. Anot jos, čia valdininkus reikėjo kone įtikinėti, kad būtina imtis papildomų priemonių tam, jog vaikai nebepatirtų grėsmės.

„Bėda ta, kad jokio susitarimo pasiekti nepavyko. Aš atstovauju nevyriausybiniam laukui, man atrodo, kad visa tai galima padaryti ir greičiau, panašu, valdininkams atrodo kitaip“, - kalbėjo K. Mišinienė.

„Pasakyti, kad nepavyko, negaliu teigti. Diskusijos metu dalyviai pritarė siūlymui, kad institucijos, kuriose yra ugdomi vaikai, turėtų nusistatyti ir vidiniais dokumentais įtvirtinti nuostatas, kaip atpažinti seksualinio smurto prieš nepilnamečius ženklus ir ką daryti juos atpažinus. Klaipėdos miesto vaikų globos institucijos yra tokias rekomendacijas pasirengę ir su jomis yra supažindinti visi įstaigų darbuotojai, kurie žino kaip atpažinti seksualinį smurtą, kur kreiptis dėl tolimesnių veiksmų ir tyrimų atlikimo“,- tikino Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Rasa Bekėžienė.

KOPŽI vadovė K. Mišinienė tikino, kad į Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos specialistus kreiptis paskatino šiais metais uostamiestyje paaiškėję galimi seksualinio smurto atvejai prieš vaikus.

„Vakarų šalyse, kitose Lietuvos savivaldybėse mes matome, kad yra labai konkretūs saugikliai, padedantys užkirsti kelią liguistiems žmonėms. Nesakau, kad tai apsaugo visiškai, bet labai sumažina grėsmę. Pavyzdžiui, nėra tokių situacijų, kai vaikų stovykloje leidžiama nakvoti pašaliniam suaugusiam žmogui - yra patvirtintos tam tikros vidaus taisyklės“, - komentavo K. Mišinienė.

Apie tai papasakojusi susitikime, ji teigė buvusi nustebina prasidėjusios valdininkų diskusijos. „Požiūris toks, kad čia labai daug darbo, o dar kažkokios taisyklės, kurių nei mes, nei kiti nesupranta. Tai verčia sureaguoti mane viešai. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybėje pastebiu neraminančią tendenciją, kad valdininkai nori, jog darbą už juos padarytų kas nors kitas, pavyzdžiui, nurodymus duotų ministerijos, o ne problemas spręstų jie patys. Toks požiūris - stulbinantis. Metas galvoti apie kitą valdininkų kartą, kuri sakytų: „Čia mano žemė, mano žmonės, mes juos apsaugosime“. Deja, šiandien matomas sąstingis“, - tikino KOPŽI vadovė.

Ji tikino, kad noro dorotis su problemos priežastimis, o ne tik pasekmėmis, nerodo ir policijos pareigūnai. „Pareigūnai tyli, jie rūpinasi ikiteisminiu tyrimu, jų saugikliai ir garantijos nedomina. Aš manau, kad savivaldybė turi susirinkti statistiką ir pažiūrėti, kas vyksta. Jei nesugeba išanalizuoti problemos - pirkti iš ekspertų paslaugas, bet galų gale kažkoks judėjimas turi vykti.

O dabar situacija tokia, kad nevyriausybininkai ateina, turi 10 minučių kažką įrodyti, o jei neįrodo - išeiti. Susitikime pirmadienį mačiau ir tikrai protingus žmones, kurie susimąstė, tačiau jie neturi galios priimti sprendimus, tad jų balsas paskęsta. Kalbu būtent apie tuos, kurie sprendžia“, - sakė K.Mišinienė.

Tačiau nors padėtis dramatiška, anot jos, prošvaisčių yra. „Turiu pagirti Rasą Bekežienę, kuri yra Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, nes ji subūrė tuo besirūpinančią specialistų komandą, bet darbai dar neįsibėgėjo“, - pastebėjo K. Mišinienė.

Ji tikino, kad itin sunku stebėti nukentėjusių vaikų mąstą. Gali būti, kad paaiškėjo dar ne visi galimi nukentėjusieji vien nuo įtariamojo V. Usovo.

„Mūsų žiniomis, atsiranda vis naujos aukos“,- informavo K. Mišinienė.

Būtinas bendradarbiavimas

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja R. Bekėžienė tikino, kad pirmadienį vykusio pokalbio metu sutarta, jog būtinas visų institucijų darbuotojų bendradarbiavimas, siekiant šiems nusikaltimams užkirsti kelią.

„Buvo pastebėta, kad būtina pradėti nuo informacijos, seminarų, konferencijų švietimo įstaigų darbuotojams, neformalų ugdymą vykdantiems asmenims, organizavimo. Taip pat akcentuota, kad būtinas yra visų institucijų bendradarbiavimas, informacijos keitimasis“, - sakė R. Bekėžienė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europoje mažiausiai 1 iš 5 vaikų patiria seksualinę prievartą, o net 85 proc. nepilnamečių nukenčia nuo artimo arba pažįstamo žmogaus.

 

Dėmesio!
 
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
 
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.
 
Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Jonas Valaitis

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...