Straipsniai - 2018

ISTORIJA, VERTA SIAUBO FILMO: PATĖVIS SU MERGAITE DARĖ VISKĄ, KĄ NORĖJO („WWW.DELFI.LT”, 2018-04-23)

Viename Lietuvos mieste nutikusi istorija verta siaubo filmo siužeto. Mažametė penkerius metus kentėjo nuo patėvio žaginimo, prievartavimo ir smurto. Teismas patėvį penkeriems metams pasiuntė į pataisos namus, šis sprendimą apskundė, o auka iki šiol jaučia baisias prievartos pasekmes.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) siūlo pasimokyti iš šios skaudžios istorijos ir ministerijas ragina imtis vaikus, o ne pedofilus apsaugančių veiksmų.

Siekiant apsaugoti mažametės interesus, nei jos, nei kitų šios bjaurios istorijos dalyvių asmens duomenys straipsnyje neatskleidžiami. Istorijos pradžią galite skaityti čia.

Šiaulių apygardos teismas dar kovo pradžioje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje patėvis nuteistas dėl mažamečio asmens žaginimo bei seksualinio prievartavimo. Teismas jam skyrė 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią šis turės atlikti pataisos namuose.

Vietoje prašytos 22 tūkst. eurų sumos, mergaitei priteista 8000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Iki nuosprendžio įsigaliojimo, nuteistajam palikta kardomoji priemonė gyventi atskirai nuo nukentėjusios, nesiartinti prie jos arčiau 500 metrų atstumu. Nuteistajam nurodyta nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, ją globojančia močiute, buvusia sugyventine ir byloje liudijusiu sugyventinės sūnumi.
Nuteistas patėvis nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Vyras buvo kaltinamas tuo, kad 2013–2017 m. namuose tenkino lytinę aistrą su mažamete podukra. Patėvis ne tik kaišiojo rankas po mergaitės drabužiais, lietė ir gnaibė jos krūtis, lietė jos lytinius organus, tačiau vėliau ėmėsi žaginimo, prievartavimo, su ja lytiškai santykiavo. Patėvis prieš mergaitę naudojo jėgą ir fizinį smurtą, grasino jos šeimos nariams susidorojimu.
Nuteistasis kaltu prisipažino iš dalies. Jis tvirtino, neva mergaitė pati, matant motinai, po namus vaikščiodavo be kelnaičių ir liemenuko, prašydavo ją išmaudyti, o kartą kažko pripylusi į kavą. Patėvis tvirtino tąkart nubudęs numautomis kelnėmis, o mergaitė buvo suėmusi jo lytinį organą. Tiesa, pirmos apklausos metu jis apie kavą nieko neužsiminė. Vyras teisme pripažino tik šį išžaginimą.

Mama brolio šnekomis netikėjo

Tuo metu ikiteisminio teisėjo apklausta mergaitė nurodė, kad viskas prasidėjo mamai pastojus, kada ši negalėjo turėti lytinių santykių. Patėvis ėmė kabinėtis prie jos, graibyti krūtis ir lytinį organą, vadindamas tai masažu. Pradžioje tai darydavo maudydamas.
Kai mergaitei buvo 10 metų, patėvis ją ėmė žaginti. Vaikas net nesuprato, kodėl patėvis taip elgiasi. Vyras mažametei netgi rodydavo pornografinius filmus ir siūlydavo daryti tą patį. Viskas vykdavo už užrakintų durų.
Mergaitė patėviui turėdavo padėti statybose, kur nešiojo betoną, o sandėliuke šluotoms laikyti būdavo seksualiai išnaudojama. Patėvis mergaitę ir mušdavo, ir trankydavo. Mergaitė bandydavo priešintis, tačiau bijojo, kad nebūtų blogai jai ir mamai.
Apie patirtą prievartą mergaitė papasakojo broliui ir draugei, draugės mamai, mokyklos direktorei, mokytojai, psichologei.
Byloje liudijusi draugė papasakojo, kad mergaitė buvo prievartaujama matant jos vyresniam broliui.
Prokurorus apie nusikaltimą informavo psichologė-psichiatrė. Mergaitę pas ją atvedė mama, skųsdamasi, kad ši įsitempusi, verksminga. Mažametė specialistei ir papasakojo, ką su ja išdarinėjo patėvis. Psichologė-psichiatrė apie išgirstą liudijimą papasakojo mamai, ši prisipažino, kad mergaitė tą jau buvo pasakojusi, tačiau ja netikėjo. Liudytoja teismui nurodė, kad mergaitė naivi, žemos socialinės kompetencijos, todėl galbūt ir tylėjo ilgą laiką.
Mergaitės mama teisme aiškino pastebėjusi, kad dukra tapo agresyvi, jautė neapykantą patėviui, tačiau manė, kad tai dėl pastarojo agresijos – šis buvo podukrai trenkęs. Kadangi moteris savaitgaliais ir iki vėlumos dirbdavo, patėvis namie prižiūrėdavo vaikus. Vyresnysis sūnus motinai buvo užsiminęs apie sesers patiriamą prievartą, tačiau ši aiškino nepatikėjusi ir tai sužinojusi iš gydytojos.
Apie tai, kad mergaitė pasakojo patyrusi prievartą, bijodavo grįžti į namus, kada juose nebūdavo mamos, patvirtino visas būrys liudininkų.
Šeima buvo įrašyta į įskaitą dėl mamos socialinių įgūdžių stokos. Dėl patirtos prievartos mergaitė elgėsi neadekvačiai, specialistai nustatė, kad jos būsena blogėja – emocijų sutrikimas išaugo į depresijos sutrikimą. Jai teko gydytis ligoninėje.
Tuo metu patėviui nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas.

Specialistė ragina nustoti veidmainiauti

Pasak KOPŽI vadovės Kristinos Mišinienės, šie labai skaudūs įvykiai vėl iškelia dvi nepopuliarias temas – mūsų šalyje neegzistuojančio seksualinių nusikaltėlių registro ir vaiko advokato būtinumą. Registrui aršiai priešinasi Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijos.
„Pasak jų atstovų, pažymų dėl neteistumo darbdaviai ir taip prašo. Pažyma prieš pedofilo geismus?
Silpnas ginklas, juolab, kad daugumą vaikų tvirkinimo ir prievartavimo atvejų turime ne darbinėje aplinkoje, o vaikų gyvenamojoje erdvėje. Taip pat bandoma argumentuoti, kad toks registras bus perteklinė priemonė persekiojant suklydusius ir pasitaisiusius asmenis. Bet mes siūlome kalbėti ne apie šių sergančių ir kol kas jokios apčiuopiamos pagalbos negaunančių žmonių persekiojimą, o apie vaikų apsaugą“, – dėstė K. Mišinienė.

Jos teigimu, panašūs argumentai girdimi ir dėl vaiko advokato. K. Mišinienė stebisi Teisingumo ministerijos pozicija, kad visi vaikų teisinio atstovavimo svertai yra Vaiko teisių apsaugos tarnybų (VTAS) rankose ir tereikia skatinti šias tarnybas būti aktyvesnėmis.

„Betgi šios tarnybos daugelyje regionų yra tiesiog agonijoje, joms toli iki adekvataus, rūpestingo vaiko interesų atstovavimo teisiniuose procesuose. Šios mažylės istorija būtent tą ir byloja, tad palikime VTAS „ieškoti savo žmogiškojo veido, ir – nebūkime veidmainiais – ruoškime vaiko advokatus!“, – ragina K. Mišinienė.
Autorius: Mindaugas Jackevičius