Dirbo be laisvadienių, be paso, bet teisėsauga patikėjo restorano savininke ("www.delfi.lt'', 2018-03-10)

Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas prokurorus įpareigojo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo Kinijos piliečio išnaudojimo restorane, teisėsauga ir vėl kino darbe neįžvelgė problemų. Tuo metu pagaliau apklausti liudytojai pasakojo, kaip kinas, iš kurio šeimininkė buvo paėmusi pasą, arė be laisvadienių ir pats ėmė prašyti pagalbos.
 
Kaip rašėme, nuo gegužės iki spalio bendrovės „Kinų aukso žiedas“ restorane Vilniaus Architektų gatvėje be laisvadienių dirbęs, po 13 valandų per parą plušęs Kinijos pilietis išlaisvintas iš nesaugios aplinkos, tačiau pareigūnams pritrūko įrodymų, kad restorane būta prekybos žmonėmis ar išnaudojimo priverstiniam darbui atvejo. Prokurorai netenkino kino skundo ir atsisakė dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą.
 
Vis dėlto Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Borkovskis Kinijos pilietį išgirdo ir jo skundą patenkino: nurodė pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodė apklausti kino bendradarbius. Tačiau prokurorai nusprendė kitaip: buvusius virėjo bendradarbius apklausė, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą dar kartą atsisakė.

Išjungdavo šviesą
 
Teismo nurodymu, tyrėjai pagaliau apklausė liudininkus: dvi restorano darbuotojas ir vienos jų vaikiną.
 
Viena jų pasakojo, kad virėjas Yangas dirbo visai kitomis sąlygomis: 13 valandų per parą. Lietuvių kalbos jis nemokėjo, su liudytoja kalbėjo per google vertėjo programėlę. Liudytojos nuomone, restorano savininkė nepagarbiai elgdavosi su virėju – ant jo garsiai šaukdavo, kartais ranka nustumdavo ir gamindavo pati. Tokiais atvejais sutrikęs virėjas atsisėsdavo kamputyje ir nebendraudavo. Kai restorane nebūdavo lankytojų, šeimininkė virtuvėje išjungdavo šviesą – virėjas sėdėdavo tamsoje.

Kartą kinas lietuvės bendradarbės per google programėlę paklausė, ar iš Lietuvos į Kiniją galima išsiųsti grynuosius pinigus. Atsakius, kad taip, virėjas domėjosi, ar tam reikia paso. Tada Yangas ir pasipasakojo, kad paso neturi – jo neatiduoda šeimininkė. Kolegė informavo, kad šeimininkė elgiasi nelegaliai, o kinas jos paprašė padėti. Po kurio laiko ji ir pranešė apie virėjo išnaudojimą.
 
Kita liudytoja, restorane įsidarbinusi padavėja, pasakojo pamenanti, kaip iš Kinijos atvyko virėjas Yangas. Jis gyveno pas šeimininkę. Netrukus liudytoja pastebėjo, kad Yangas dirba be laisvadienių ir apie tai paklausė šeimininkės. Šioji paaiškino, kad Kinijoje taip dirba visi ir jie esą taip susitarę.

Su kolega lietuvė bendravo per google vertimo programėlę. Vieną liepos dieną Yangas pasiskundė, kad jam reikalinga pagalba, mat dirba be išeiginių ir pavargsta. Moteris kinui patarė pasiskųsti, šis atsakė to negalintis daryti, nes neturi paso. Yangas papasakojo, kad paso neatiduoda šeimininkė, o išėjęs iš darbo jis būtų išsiųstas į Kiniją ir dar turėtų šeimininkei sumokėti kompensaciją. Moteris siūlė kreiptis į policiją, tačiau kinas sakė to negalintis daryti, nes nemoka lietuvių kalbos.

Pagalbos prašymus virėjas kolegei kartojo kelis kartus, bet ji, bijodama prarasti darbą, niekur nesikreipė ir situacijos stipriai nesureikšmino.
 
Nurodė meluoti dėl laisvadienių
 
Tačiau padavėjos vaikinas pasiūlė kiną pakviesti į svečius. Jis mielai sutiko, vieną vakarą atėjo į butą Architektų gatvėje. Tačiau po pusvalandžio paskambinusi šeimininkė ėmė teirautis, kodėl jis ne namie. Po 5 minučių kinas išskubėjo namo, o kitą dieną darbuotoja iš šeimininkės išgirdo, kad Yangas niekur ilgam negali išeiti, nes jam kitą dieną į darbą. Bijodama problemų, ji virėjo į namus nesikvietė, tik su anksčiau minėta kolege pasitardavo, kad jam reikia padėti.
 
Vieną dieną atvykę pareigūnai Yangą išsivežė. O šeimininkė netrukus darbuotojai nurodė pareigūnams meluoti, kad Yangas dirbo pagal darbo grafiką ir turėdavo laisvų dienų. Už tai restorano vadovė žadėjo padengti darbuotojos turimas skolas.
 
Tačiau minėta darbuotoja Darbo inspekcijai liudijo tiesą. Už tai restorano savininkė ją apšaukė. Darbuotojos žodžius teisėsaugai paliudijo ir buvęs vaikinas, inicijavęs kino kvietimą į svečius.

Beje, abi liudijusios darbuotojos nurodė, kad šeimininkės nurodymu darbo dienomis nuo 17 val., o savaitgaliais visą dieną visų užsakymų nemušdavo į kasą. Darbo dienos pabaigoje maišelį su pinigais pasiimdavo šeimininkė.
 
Tačiau vyresnysis tyrėjas Saulius Bernotas, spręsdamas dėl galimai apgaulingai vedamos buhalterinės apskaitos bei galimai suklastotos darbo sutarties priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – nurodė, kad nėra nusikaltimo ar administracinio nusižengimo požymių.

Užtarė šeimininkę dėl paso paėmimo
 
„Apibendrinant tyrimo metu nustatyta, kad Hongliang Yang nebuvo suvaržyta jo asmens laisvė, UAB „Kinų aukso žiedas“ direktorė Zhang Jinghuan patvirtina paėmusi Hongliang Yang pasą, tačiau ne tikslui apriboti jo laisvę, o sutvarkyti reikiamus dokumentus (sveikatos pažymą, darbo vizą), nes ji kaip darbdavė yra atsakinga už Kinijos Liaudies Respublikos piliečio reikiamų dokumentų įforminimą, todėl turėjo teisėtą pagrindą laikyti Hongliang Yang pasą“, – rašoma atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą.

Remiantis liudytojų parodymais nustatyta, kad Hongliang Yang turėjo visas galimybes išeiti iš namų, bendrauti su aplinkiniais, nedarytas poveikis jo gyvybei, sveikatai, fizinio aktyvumo laisvei, fizinis ir psichologinis smurtas bei grasinimai prieš Hongliang Yang nenaudoti. Tyrėjo aiškinimu, kinas nebuvo priklausomas nuo šeimininkės, nes galėjo laisvai judėti, turėjo mobilų telefoną, turėjo galimybę bendrauti su artimaisiais. DELFI primena, kad Hongliang Yang teturėjo vieną raktą nuo darbdavės buto, kuriame buvo apgyvendintas. Kadangi butas buvo rakinamas dviem raktais, į vidų patekti galėdavo tik tada, kai bute būdavo jo vadovė ar jos sūnus. Darbdavė tiek darbe, tiek namie nuolat būdavo šalia.

Kaip rašome dokumente, nustatyta, kad Hongliang Yang nebuvo išnaudojamas priverstiniam darbui ir paslaugoms, taip pat neįžvelgta dokumento pagrobimo požymių. Tyrėjo manymu, visos aplinkybės, ką liudijo „Kinų aukso žiedo“ direktorė Zhang Jinghuan, tikėtinos, kadangi darbdavys yra atsakingas už darbuotoją, priimtą dirbti iš trečiosios šalies. Taip pat nenustatyta nei verbavimo, nei gabenimo, nei apgaulės, nei pasinaudojimo priklausomumu, nei fizinio smurto ar grasinimų.

Taigi, rašoma nutarime, iš patikslintų duomenų darytina išvada, kad Zhang Jinghuan veiksmuose nustatyti Darbo kodekso normų pažeidimai, tačiau ji už juos nubausta, o veiksmų, kurie baudžiami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnių pažeidimus, nenustatyta.

Tokį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo specialisto Mantauto Martinkaus nutarimą pasirašė Vilniaus apygardos prokurorė Edita Ignatavičiūtė.

Paskutinis smūgis laukė policijos komisariate

Kinijos piliečiui padėjusio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro ( KOPŽI) vadovės Kristinos Mišinienės teigimu, virėjas, išlaisvintas policijos ir Vilniaus darbo inspekcijos bendro reido metu, daugiau prokurorės atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą neskųs. Jis esą jaučiasi nusivylęs, pavargęs ir nesaugus.

„O ar galėtų jis kitaip jaustis šioje situacijoje? Reido metu „ištrauktas“ 40-metis kinas ilgas valandas apklausinėjamas komisariate – beje, visą laiką jo „šeimininkei“ zujant aplinkui – tyrimą atsisakoma pradėti. Apskundus, teismas nurodo apklausti kažkodėl pamirštus liudininkus... Vėl tiems patiems pareigūnams, vadovaujant tai pačiai prokurorei. Šie apklausiami ir – koks netikėtumas! – vėl atsisakoma pradėti tyrimą.

Į apklausą atvyksta ir apie savo galimą išnaudojimą papasakojęs virėjas – šįkart komisariato patalpose prie tyrėjo kabineto jis susiduria su visa savo buvusios „šeimininkės“ svita, kurioje yra ir grėsmingos išvaizdos jos tautietis, besiveržiantis filmuoti galimą nukentėjusįjį. Mūsų centro darbuotojoms nelieka kitos išeities kaip kartu su juo slėptis komisariato pagalbinėse patalpose, tikintis, kad „šeimininkės“ palydai nusibos laukti ir jie pasitrauks“, – piktinasi K. Mišinienė. Ji kuriozu vadina tai, kad komisariato koridoriai tapo nesaugiausia vieta.

Tačiau, sako K. Mišinienė, paskutinis smūgis laukė tos pačios „šeimininkės“ svitoje pamačius jai į ausį vertėjaujantį jaunuolį, kuris prieš tai buvo pristatytas kaip oficialus vertėjas pareigūnų atliekamoje oficialioje apklausoje.

„Jūs viską dramatizuojate ir pernelyg sureikšminate“, „nesikiškite į mūsų darbą“ – neretai mums adresuoja prokuratūros atstovai. Gerai, gal jūs ir teisūs. Bet ar nebijote, kad ateis laikas ir mes visi nosies negalėsime įkišti į etninių bendruomenių gyvenimą ir verslą? Kad susiformuos dariniai, kurie su įvairių tarpininkų pagalba bus neįveikiami ir veiks pagal savo taisykles? O gal jie jau susiformavo?“, – perspėja KOPŽI vadovė.

Jai apmaudu, kad prabilusi apie be laisvadienių dirbantį kolegą, darbą prarado pilietiškai pasielgusi virtuvės darbuotoja.

 

Autorius: Mindaugas Jackevičius

Straipsniai

2015 M. VIEŠOS PASKAITOS-DISKUSIJOS „PROSTITUCIJA IŠ ARČIAU“ ŠALIES BIBLIOTEKOSE JAV ambasados iniciatyvos Lietuvoje prieš prekybą žmonėmis
  • I istorija

    Mane, trijų mėnesių kūdikį, paliko mama... užaugau vaikų globos namuose... įstojau mokytis, tačiau studijoms labai trūko pinigų... pažįstamas vaikinas pasiūlė vasarą išvažiuoti į Ispaniją padirbėti, sakė reikės skinti apelsinus, darbas nesunkus ir užsidirbsiu pinigų studijoms...kai atvažiavome, man pasakė, jog pamirščiau apelsinus - turėsiu dirbti prostitute... buvau parduota... verkiau, nesutikau... tada mane mušdavo, daužydavo, pririšdavo prie lovos ir prievartaudavo...
  • II istorija

    Gyvenau kaime su mama, jos sugyventiniu ir broliais... trylikos metų mane išprievartavo patėvis... pasakiau mamai, bet ji manimi netikėjo... man buvo labai skaudu... po trijų metų išvažiavau mokytis siuvėjos specialybės, susiradau draugę... ji pasiūlė važiuoti pailsėti į Vokietiją... apsidžiaugiau, nes niekada nebuvau užsienyje... Vokietijoje mane uždarė į kambarį ir pasakė, jog vakare ateis vyras ir turėsiu viską daryti, ko jis norės... aš verkiau ir galvojau, jog noriu mirti... ašaros nepadėjo, turėjau tapti prostitute...